Nuotrauka iš Jon flickr foto albumo.
Kaimynai pradeda mane vadinti sveikuoliu. Ir visa tai dėl tingumo, ir greitumo. Praktiškai visą savaitę (turbūt paveiktas anime) valgyti dariausi RAMEN. Jau kažkada rašiau, kaip su kolegom buvom nulėkę pavalgyti tų japoniškų makaronų… Nors jeigu paskaitinėti kokią wikipedia, tai paaiškėja, kad iš tikrųjų tai kiniški makaronai, tik japonai juos labiau mėgsta?
Ir dar, kad padaryti dieviško skanumo RAMEN, tai turi ten dešimt dvidešimt metų treniruotis… vos ne lengviau samurajumi tapti, negu pačiam pasidaryti nuostabius ramen. O iš kitos pusės… jeigu pagoogle’inus, tai pasirodo užtenka dešimt minučių. Spėkit kurį variantą pasirinkau?
Kadangi šaldytuve kartais užsilaiko daržovių… tai jos ir buvo mano pagrindiniai RAMEN ingridientai. Taip gavau sveikuolio etiketę… o pasidaryti ramen paprasčiau negu paprasta:
Iš pradžių sumąstom ką norėsim prie makaronų (tai gali būti daržovės/vištiena/kiaušiniai/kiauliena/belekas ką randat šaldytuve), sumetam viską į verdantį vandenį, ir dar sukratom pirktinius RAMEN iš pakelio. Procesas atrodo kaip lietuvišką sriuba iš pakelių per penkias minutes pasidaryti, tačiau skonis tikrai geresnis.
Come on… Kas čia per ramen?… Totali nesąmonė. Greičiau greita makaronų sriuba
Nežinai – nesakyk. Kiniški makaronai skiriasi nuo įprastinių. Paragavus vieną kartą suprasi
Duh… kam tie RAMEN is vis reikalingi. Pabandyk geriau Crepe Suzette pasidaryt!