in apie idėjas

Aš neprisimenu veidų

Pastebėjau, kad ir kaip bandyčiau susikaupt, ar šiaip, man nepavyksta prisiminti žmonių veidų. Na, ne taip, kad gatvėj praeinant nepažinčiau, tačiau… va, atsisėdi… ir mąstai, a kaip tu ten kolega Benai atrodai. Ir taip akimirkai, pagauni nuotrauką… tačiau po to ji dingsta, ir nebeišeina prizoominti arčiau.

Va, kam reikalingos nuotraukos…. kad ir kokio senumo būtų nuotrauka, ji padeda ne tik prisiminti kažkieno veidą, bet ir ką tadien veikei. Kaip buvai apsirengęs, kaip jauteisi, ką darei… Dėl to žiūrėdamas į vieną iš senesnių kolegos blogerio pbg pradėtą mini projektuką (kol kas mini, nes dar tik vienas mėnuo), mąstau kad ir man reikėtų ką nors panašaus pradėti. Tik tiek… kad neturiu nei fotiko, nei prastai fotografuojančio telefono, nei kompiuterio.

Gerai, kad kaimynas sugalvojo kalėdų proga susirinkti ir sau pasidovanoti kompiuterį (dėl ko jo mergina kažkodėl visiškai nesidžiaugia). Tačiau, aš turėsiu progą prisėsti prie senuko laptopo, kuris veikia tik tam tada kai laidus susuki į tam tikrą kamuoliuką ir retkarčiais parašyti šičia.

O šiaip sparčiai artėja Kalėdos. Savaitgaliais daugėja žmonių Londone. Artėja atostogos… Artėja bandomojo laikotarpio galas (pagalvojus, oho… greitai jau bus daugiau negu pusmetis, negu aš Londone gyvenu).

Write a Comment

Comment