in apie lietuvius

Tai vis dėl to kodėl Lietuviai vengia Lietuvių?

Lietuviai
Nuotrauka (C) brovienas

Šįryt Londonas visai kitoks. Eidamas ryte link metro, mąsčiau, gal jau pavasarėja? Ar man čia vaidenasi, kad rytas šviesesnis negu vakar.

Metro įlipau į pirmąjį vagoną (neskubėk ir būsi pirmas? na, tik ne metro…). Geriau būti vienam iš pirmųjų, kurie išlipa iš traukinuko, tada jautiesi lyg vestum bandą paskui save. Jeigu skubėsi tu, skubės ir žmonės iš paskos. Jeigu sulėtinsi, tai gausi milijoną pykčio spindulių sau į nugarą. Bet užtat jauti savo žingsnius, ir drąsiai stovi ant žemės. O jeigu išlipsi per viduriuką, tai tiesiog būsi išneštas į gatvę, visiškai be jokio pasirinkimo.

Blackwall stotelėje įlipo į vagoną porą Lietuvių. Realiai, tai net nenužvelgiau, gilinaus į Metro laikraščio straipsnį apie futbolą. Va, treneriui išmokėjo porą milijonų už tai, kad rinktinė pralošė, ir dabar visa Londono ekonomiką patirs nuostolius (na, bent jau barų savininkai ir suvenyrų pardavėjai tai tikrai). Žodžiu, linksma būti tiek futbolo, tiek krepšinio treneriu – kol tavo komanda laimi.

Bet aš gi apie Lietuvius norėjau kažką pasakyti. Tai va, važiuojame pro Canary Warf ir vienas vyruks kitam sako. Va, šičia nebegaliu rodytis. Žinai, kodėl? Prieš mėnesį prisidirbom biški, žinai savaitgalis, nėra ką veikti, tai gėrėm. Ir taip biški daugiau. Na, žodžiu, deginam lenkiškus zlotus (net nenoriu įsivaizduoti, iš ko jie buvo atimti) ir prisipiso mentai. Bet taip jau gėrėm, kad šarabanai buvo pavažiavę (kalba netaisyta). Žodžiu, iškirtom porą mentų, bet į likusius nebeįkibom. Tai aš gavau 80 svarų baudą, o mano draugelis 200 valandų viešųjų darbų. Tai dirba dabar sekmadieniais visokias nesąmonės.

Taip net nenorėdamas klausaus, ir galvoju kaip čia dabar nepradėt juoktis. Bo, su mėlyna akim į darbą ateiti būtų negerai. Net neatsisukęs bandžiau įsivaizduot, kad čia šnekas kokie niolikmečiai, pabėgę iš mokyklos ir išvažiavę į Londoną plytų nešiot (t.y. laimės ieškot). O bet tačiau… kai sustojo traukinys, ir išlipome, priešais mane žingsniavo du Lietuviai vyrai. Vienas kokių 30 metų, kitas jau įkopęs į 40. Tiesa, trisdešimtmetis įkirtes gerus treningus, o tas ramesnis su džinsais. Iš tai kad rūbai skalbti prieš kokius metus, sprendžiu, kad vyrai dirba statybose.

Kažkaip visai nesinori sakyti “labas, rytas tautiečiai, kaip sekas?”.

O rytas Londone visai kitoks, bo danguje nėra nė vieno debesėlio. Darbe pro langą gali lėktuvus kas kelias minutes skaičiuot. Tikrai šiandien šviesiau.

Džiaugiuos, kad esu Lietuvis, bet juk galima ir tyliai džiaugtis, ar ne?

Write a Comment

Comment